Po 9 metų grįžo į studijas: sportininkas neslepia – VU Šiaulių akademiją rinkausi iš karto

Pakruojyje augęs Artūras Balnionis savo gyvenimą nuo pat vaikystės sieja su sportu. Šiandien jis – ne tik aktyviai varžybose dalyvaujantis svarsčių kilnotojas, bet ir treneris, šeimos žmogus bei ketvirto kurso Kūno kultūros ir sporto pedagogikos studentas. Tiesa, jo kelias į aukštąjį mokslą nebuvo tiesus – studijas jis tęsia tik po devynerių metų pertraukos, o šiandien sako aiškiai žinantis, kodėl šį kartą pasirinko būtent Šiaulius.

Sportas – ne etapas, o gyvenimo būdas

„Kol aktyviai sportuoju, visada pirmiausia save pristatau kaip svarsčių kilnotoją. Tačiau kartu esu ir tėtis, vyras, studentas, treneris“, – sako pašnekovas.

A. Balnionio pažintis su sportu prasidėjo dar vaikystėje ir, kaip pats sako, niekada nebuvo nutrūkusi. Būdamas dvylikos jis pradėjo treniruotis, o netrukus išbandė jėgas ir varžybose.

„Tuo metu Pakruojyje nebuvo didelio sporto šakų pasirinkimo. Pradėjau treniruotis ir gal ketvirtą kartą kilnodamas svarsčius jau dalyvavau varžybose. Užėmiau antrą vietą jaunių grupėje. Tas pirmasis medalis labai stipriai užkabino – atsirado noras siekti daugiau“, – prisimena jis.

Nors gyvenime netrūko skirtingų veiklų ir darbų, sportas visada buvo pastoviausia jo dalis.

„Sportas mano gyvenime buvo nekintantis dalykas. Net kai dirbdavau fizinius darbus – ūkyje ar skaldos karjere – vis tiek eidavau sportuoti bent kelis kartus per savaitę. Mūsų kūnas sutvertas judėti, o sportas leidžia ne tik jį stiprinti, bet ir pailsinti mintis“, – pabrėžia svarsčių kilnotojas.

Ilgainiui sportas tapo ne tik asmenine aistra, bet ir kasdieniu darbu. A. Balnionis šiuo metu dirba asmeniniu treneriu ir sako, kad būtent darbas su jaunais žmonėmis jam teikia didžiausią prasmę.

„Randame bendrą kalbą, jaučiu jų pasitikėjimą. Vaikai atsiveria, pasipasakoja, ir tas ryšys yra labai svarbus. Trenerio darbas – ne tik apie sportą, bet apie ryšį su žmogumi“, – mintimis dalijasi pašnekovas.

Sugrįžimas į studijas, kuris buvo neišvengiamas

Nors studijų kelią pakruojietis pradėjo dar 2011 metais, gyvenimas pakoregavo planus. Darbas, emigracija į Norvegiją, nuosavo verslo kūrimas, šeima – visa tai kuriam laikui nustūmė mokslus į šalį.

„Grįžęs iš užsienio įsisukau į verslą, šeimos gyvenimą. Atrodė, kad studijoms paprasčiausiai nėra laiko. Tačiau mintis niekur nedingo“, – pasakoja jis.

Per tą laiką jis spėjo išbandyti ne vieną veiklą – dirbo užsienyje, kūrė sporto klubus Panevėžyje ir Pakruojyje, o šiandien kartu su žmona vysto sporto erdvę Šiauliuose „Aplinka tavo judėjimui. Balance“, kur veda asmenines ir grupines treniruotes.

Vis dėlto sprendimas sugrįžti į studijas buvo ne tik vidinis, bet ir praktiškas.

„Nuo 2028 metų treneriai nebegalės dirbti be licencijų. Tai buvo vienas iš postūmių. Bet dar svarbiau – noras gilinti žinias, ypač dirbant su vaikais. Patirties turiu, bet noriu ją pagrįsti žiniomis“, – teigia A. Balnionis.

Pasirinkimas tęsti studijas būtent Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje buvo apgalvotas. Šį kartą sprendimą lėmė labai paprasti dalykai – šeima ir darbas.

„Studijuojant šioje aukštojoje mokykloje suderinti viską yra įmanoma. Dėstytojai supratingi, vertina, kad studentas jau dirba, ypač jeigu darbas susijęs su studijomis. Svarbiausia – atsakingai atlikti užduotis“, – teigia ketvirto kurso studentas.

Šiandien jo diena suplanuota kone minučių tikslumu – rytai skirti šeimai, vėliau – treniruotės, paskaitos ir darbas iki vakaro.

Studijos, kurios turi realią vertę

Turėdamas patirties skirtingose aukštosiose mokyklose, A. Balnionis neslepia – Šiauliuose studijų modelis jam pasirodė artimesnis realiam gyvenimui.

„Kai mokiausi Vilniuje, grupėje buvo daugiau nei 70 studentų – viskas vyko kaip konvejeris. Čia grupės mažesnės, todėl gali diskutuoti su dėstytojais, gilintis, analizuoti. Gauni daug platesnį supratimą“, – sako studentas.

Būtent tai, pasak jo, leidžia studijas pritaikyti praktikoje.

„Tai, ką išmokstu, labai praverčia dirbant su vaikais. Diplomas yra svarbus, bet dar svarbiau – žinios. Jos leidžia geriau suprasti žmogų, jo kūną, reakcijas“, – pabrėžia pašnekovas.

Yra gajus požiūris, kad treneris turi būti pats pasiekęs aukštų sporto rezultatų, tačiau, pasak A. Balnionio, tai nėra svarbiausia. Kur kas svarbiau yra žinios, metodika ir gebėjimas analizuoti. Net ir pats profesionaliausias sportininkas nebūtinai bus geras treneris.

Paklaustas, ar šiandien ką nors keistų, vyras atsako nedvejodamas.

„Vienareikšmiškai būčiau stojęs į Šiaulius iš karto. Tada pats sau apsunkinau gyvenimą – reikėjo daug važinėti, derinti darbus. Jei turi pats išsilaikyti, labai svarbu, kad studijas galėtum suderinti su darbu“, – sako jis.

Artimiausiu metu A. Balnionis ketina tęsti trenerio darbą savo kuruojamame sporto klube, tačiau neatmeta, kad po studijų gali atsiverti ir naujų profesinių galimybių.

Projekto „Šiauliai – karjeros miestas“ informacija, asmeninio archyvo nuotraukos