Į Šiaulius atvykęs žemaitis čia atrado save: „Studijos tapo geriausiu mano gyvenimo pasirinkimu“

Studentą Ernestą Ulbą šiandien tikrai būtų galima palaikyti grynakrauju šiauliečiu. Puikiai vietinę tarmę perėmęs jaunas vyras šiandien yra Šiaulių valstybinės kolegijos Gamybos inžinerijos trečiakursis, „Erasmus“ studentų mentorius, aktyvus aukštosios mokyklos renginių dalyvis ir vienas tų žmonių, kurie apie savo pasirinkimą kalba su nuoširdžiu užsidegimu.

Tačiau dar prieš kelerius metus viskas atrodė visiškai kitaip. Iš Telšių kilęs Ernestas nebuvo nei mokyklos pirmūnas, nei aktyvistas, turėjęs aiškų gyvenimo planą. Atvirkščiai – artėjant brandos egzaminams jis svarstė apie policiją arba kariuomenę, o apie inžineriją nebuvo nė trumpam pagalvojęs. Viskas pasikeitė po vieno apsilankymo Šiauliuose.

„Likus keliems mėnesiams iki egzaminų mano teta pasiūlė atvažiuoti į Šiaulių valstybinės kolegijos Karjeros dienas. Ji pati dirba su inžinerija susijusioje įmonėje ir sakė, kad tai labai perspektyvi kryptis. Atvažiavau, pasikalbėjau su dėstytojais, išgirdau apie gamybos inžineriją ir supratau, kad man tai iš tiesų įdomu. Iki tol mano pasirinkimai buvo daugiau apie tai, kad tiesiog reikia kažką baigti. O čia pirmą kartą atsirado tikras tikslas“, – prisimena studentas.

Tiesa, sprendimas rinktis inžineriją nebuvo pats paprasčiausias. Egzaminai jau buvo pasirinkti, o tarp jų nebuvo nei fizikos, nei informacinių technologijų, kurie dažniausiai siejami su inžinerinėmis studijomis.

„Įstojau be fizikos egzamino. Pirmą semestrą teko labai stipriai padirbėti, kad pasivyčiau kitus studentus. Buvo momentų, kai reikėjo gerokai daugiau pastangų nei tiems, kurie turėjo stipresnius pagrindus. Bet tas iššūkis kaip tik užvedė“, – neslepia pašnekovas.

Pasak Ernesto, būtent kolegijoje jis pirmą kartą pajuto, ką reiškia tikras noras mokytis.

„Mokykloje nebuvau pats pažangiausias mokinys. Tačiau čia pamačiau, kad jeigu stengiesi, gali labai daug pasiekti. Mane stipriai motyvavo ir dėstytojai. Ypač dėstytoja Zita Sluckuvienė. Ji tikrai moka iš studento išspausti maksimumą“, – šypteli trečiakursis.

Praktinės studijos ir realios galimybės

Ernestas gamybos inžineriją vadina viena universaliausių inžinerinių krypčių. Studijos apima robotiką, automatiką, mechaniką, elektriką, gamybos procesų valdymą.

„Tai labai plati specialybė. Baigęs gali dirbti nuo gamybos planuotojo ar konstruktoriaus iki aukšto lygio vadovo. Karjeros galimybės tikrai labai didelės“, – pasakoja studentas.

Didžiausiu studijų privalumu jis laiko į praktiką orientuotą mokymąsi.

„Aš pats esu praktiškas žmogus. Man neužtenka vien sausos teorijos. Inžinerijoje labai svarbu pačiam paliesti, išbandyti, suprasti, kaip viskas veikia realybėje. Būtent todėl praktikos čia labai daug“, – sako Ernestas.

Visas praktikas jis atliko vienoje didžiausių Baltijos šalių pramonės įmonių – „Orlen Lietuva“.

„Ten galėjau realiai pamatyti, kaip veikia didžiulė gamyba ir kaip studijose įgytos žinios pritaikomos praktikoje. Tokios patirtys labai daug duoda“, – įsitikinęs studentas.

Pasak pašnekovo, svarbiu postūmiu studijose tapo ir finansinis stabilumas. Inžinerinių krypčių studentams skiriamos tikslinės stipendijos leido daugiau dėmesio skirti mokslams, o ne darbui.

Studijuodamas Ernestas visą studijų laikotarpį gavo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skiriamą 200 eurų stipendiją inžinerinių studijų studentams. Jaunas vyras buvo įvertintas ir mecenato stipendija, skiriama už gerus akademinius rezultatus bei aktyvumą kolegijos bendruomenėje.

Nors šiandien jis jau baigia trečią kursą, pripažįsta, kad galutinis karjeros kelias dar tik formuojasi. Studijas Ernestas ketina tęsti, o savo žinias gilinti išlyginamosiose ir magistro studijose. Tiesa, neatmeta galimybės, kad ateityje, sukaupęs daugiau patirties, dirbti sugrįš būtent į Šiaulius.

Iš nedrąsaus žemaičio – į aktyvų studentą

Atvykimas į Šiaulius Ernestui buvo ne tik studijų, bet ir asmeninio augimo pradžia. Jis neslepia – pirmomis dienomis jautė daug streso.

„Šiauliuose prieš tai buvau gal tik porą kartų. Miesto visiškai nepažinojau. Bet labai greitai viskas pasikeitė. Didžiausią įtaką turbūt padarė gyvenimas bendrabutyje. Jau pirmą dieną susipažinau su žmonėmis, su kuriais pradėjome kartu tyrinėti miestą – eidavome prie Talkšos, prie Rėkyvos, į renginius. Taip ir prisijaukinau Šiaulius“, – prisimena jis.

Šiandien jaunas vyras juokiasi, kad net jo kalboje jau atsirado šiaulietiškas akcentas.

„Pradžioje bendrabutyje daug kas nesuprasdavo mano žemaitiškos kalbos, todėl teko persilaužti. Dabar draugai net stebisi, kaip greitai perėmiau šiaulietišką kalbėjimą“, – juokiasi studentas.

Kolegijoje jis atrado ir visai kitą savo pusę. Mokykloje buvęs gana uždaras, šiandien Ernestas aktyviai įsitraukia į įvairias veiklas – tapo „Erasmus+“ studentų mentoriumi, kolegijos ambasadoriumi, vyksta į mokyklas, studijų parodas pristatyti inžinerinės krypties studijas.

„Supratau, kad studijų metais reikia pasiimti viską, ką gali. Norėjau ne tik profesinių žinių, bet ir auginti save kaip žmogų. Ir pamačiau, kad man tai labai patinka“, – sako jis.

Studentas neabejoja – mažesnė aukštoji mokykla tam suteikia daugiau galimybių.

„Kolegijoje dėstytojai su studentais bendrauja beveik kaip su kolegomis. Nėra didelio atstumo, visada gali prieiti, paklausti, pasikonsultuoti. Tas žmogiškas ryšys labai jaučiasi“, – pasakoja Ernestas.

Šiandien jis drąsiai sako, kad pasirinkimas studijuoti Šiauliuose buvo vienas geriausių jo gyvenime.

„Daug kas galvoja tik apie Vilnių ar Kauną, bet aš tikrai nesuprantu, kodėl Šiauliai taip dažnai nuvertinami. Čia yra labai geros studijų galimybės, daug veiklos ir puiki aplinka augti. Jeigu reikėtų rinktis dar kartą – pasirinkčiau tą patį kelią“, – neabejoja pašnekovas.

Projekto „Šiauliai – karjeros miestas“ informacija