Naujausias tyrimas: į Lietuvą planuoja grįžti kas antras užsienio lietuvis
Pažangus švietimas turi nebijoti iššūkių ir pasiūlyti galimybę gauti kokybiškas paslaugas net tada, jei šeimai su atžalomis teko palikti gimtąją šalį. Tokia strategija vadovaujasi Šiaulių „Sandoros“ progimnazija, kuri kartu su partneriais baigiantis mokslo metams visam pasauliui pasiūlė diskusiją apie inovatyvų ugdymo formatą – nuotolinį mokymą.
Virtuali spaudos konferencija kvietė dalyvius iš daugiau kaip 30-imties pasaulio šalių diskutuoti tiek apie galimybes grįžti į Lietuvą, tiek apie pasiruošimą grįžimui vaikams mokantis nuotoliniu būdu.
Užsienio lietuvių planuose – Lietuva
Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos vadovai sako, kad poreikis kalbėti šia tema atsirado po to, kai atlikę savo nuotolinio ugdymo bendruomenės tyrimą, gavę duomenis iš 35 pasaulio šalyse šiuo metu gyvenančių ir nuotoliniu būdu besimokančių šeimų, patys nustebo – kiek daugiau kaip 47 proc. respondentų apklausoje pažymėjo, kad artimiausiu metu planuoja grįžti iš emigracijos į tėviške. Todėl, bendradarbiaujant su Šiaulių miesto savivaldybe ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Globalios Lietuvos departamento Grįžimo į Lietuvą skyriumi, imtasi iniciatyvos suburti po visą pasaulį išsibarsčiusius tautiečius prie bendro virtualaus diskusijų stalo. Šios idėjos rezultatai pranoko lūkesčius, nes dėl dalyvių klausimų gausos net nepavyko tilpti į suplanuotos diskusijos ir pristatymų laiko rėmus.
Šiaulių miesto vicemeras Justinas Švėgžda konferencijos dalyviams pristatė Šiaulius, kaip gyventi, mokytis ar kurti verslus itin patrauklų šalies didmiestį. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Globalios Lietuvos departamento Grįžimo į Lietuvą skyriaus vedėjas Tadas Kubilius pristatė šalies strategiją, vieno langelio principo pagalbos teikimą, kad kuo daugiau lietuvių iš naujo galėtų Lietuvą vadinti savo tikraisiais namais.
Prioritetas – ne tik didesnis darbo užmokestis
Nuo 2010 metų nuotolinį ugdymą, kaip vieną savo veiklos krypčių pasirinkusi Šiaulių „Sandoros“ progimnazija turi sukaupusi didžiulę patirtį tiek apie nuotolinio mokymo organizavimo specifiką, tiek įvairiausių tyrimų, atskleidžiančių nematomą ir dažnai negirdimą užsienyje gyvenančių lietuvių gyvenimo problematiką. Mokyklos tyrimai ir konferencijos dalyvių pasisakymai atskleidė – švietimo paslaugų kokybės klausimas, mokyklų pasirengimas priimti tokius vaikus į savo ugdymo sistemas, ypač tada, kai į gimtinę grįžta sunkiai lietuviškai bekalbantys vaikai, jų tėvams yra vienas iš didžiausių prioritetų.
„Sandoros“ progimnazijos vadovai, pristatę tyrimo „Nuotolinis mokymas – strategija Lietuvai“ rezultatus, atkreipė dėmesį, kad vis dar klaidingai manoma, esą užsienio lietuviams tėvynė nėra patraukli dėl čia mokamo mažesnio darbo užmokesčio. Daugiau kaip 50 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių sako, kad jiems svarbi gyvenimo kokybė, susijusi su darbo sąlygomis. Tačiau užsienio lietuviai teigia, kad juos grįžti į Lietuvą paskatintų ne gerai apmokamas darbas, o patrauklus darbo pasiūlymas, t. y. geros darbo sąlygos. Antras prioritetas – sklandus vaikų perėjimas iš vienos šalies švietimo sistemos, į lietuviškąją. Ir tik tada – nekilnojamojo turto kainos, miestų infrastruktūra, bendra gyvenimo kokybė.
Teksto autorius: Mindaugas MALCEVIČIUS, Nuotraukos: „Sandoros“ progimnazijos
