„Noriu, kad smegenys kvėpuotų“

Ši frazė niekaip nėra susijusi su medicina. Ją net po keletą kartų interviu metu kartoja  „Splius“ sistemų administratorė Šarūnė Digerienė, kuri jau apsiprato, jog daug kam jos profesija atrodo nemoteriška. Kolektyvas, kuriame ji dirba, beveik vyriškas. Nuo pat paauglystės atkakliai siekusi užsibrėžtų tikslų, šiandien Šarūnė džiaugiasi rezultatais ir svajoja, jog sistemų administratorės pareigybė nėra paskutinis taškas jos karjeroje.

Šarūne, kaip atsitiko, jog pasukote į IT, kas iki 2000- tųjų merginai buvo visai neįprasta?

Gyvenau Joniškyje, kur mokiausi Mato Slančiausko progimnazijoje. Buvau šiek tiek problematiška paauglė, bet tėtis suprato, jog tą mano energiją reikia kažkur nukreipti – patarė stoti į tuometinę Joniškio Žemės ūkio mokyklą mokytis kompiuterio ir organizacinės technikos operatoriaus specialybės. Sakė, jog tai – ateities specialybė. Gimnazijoje mokiausi vidutiniškai, bet tas virsmas, įvykęs Žemės ūkio mokykloje, man pačiai buvo netikėtas, nes pažangumo vidurkiai vis kilo. Dabar galiu tik padėkoti tėčiui, kad laiku ir tinkamai mane pastūmėjo, nes buvau prasmingai užimta ir man tai, ko mokiausi, buvo be galo įdomu. Visa galva pasinėriau į mokslus ir jau 2006-taisiais susirinkau savo pirmąjį kompiuterį.

Ar niekada nesuabejojote savo pasirinkimu?

Abejonėms neturėjau laiko, nes besimokydama pradėjau atlikti praktiką Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, o jai pasibaigus įsidarbinau 0,25 kompiuterininkės etato (net pačiai ta pareigybė dabar juokingai skamba).  Tačiau ir mokydamasi turėjau pakankamai darbų, nes jau gebėjau perrašyti „Windows“  programą, surinkti kompiuterį iš dalių, kas tais laikais buvo nauja praktika. Abejoti neleido ir tėtis, nes, dirbdamas elektriku, buvo tikras šios naujos srities entuziastas. Būdavo, jau miegu, pirma valanda nakties, o tėtis žadina ir kviečia prie kompiuterio pažiūrėti, ką jam pavyko atrasti arba kad pagelbėčiau verčiant jį dominantį tekstą iš anglų kalbos. Atsimenu, dėl to kartais pykdavau, bet dabar tėtis primena: „Sakiau tau, kad tai  – ateitis, dabar juk  nesigaili.“ Tikrai nesigailiu.

Kaip toliau klostėsi karjera?

Po studijų įsidarbinau arbatų parduotuvėje Akropolyje. Ten dirbant atsitiko taip, kad gretimoje rankinių parduotuvėje sugedo kompiuteris. Be abejo, pasisiūliau pagelbėti ir jį sutaisiau. Kitą dieną pas mane atėjo atstovas iš kompiuterių priežiūros įmonės ir, įdavęs vizitinę, paprašė atsiųsti CV. Taip po kelių dienų jau gavau darbą kompiuterinės technikos įmonėje. Nors arbatų parduotuvės darbdavys siūlė karjeros galimybes, atsakiau, jog man reikia, kad smegenys kvėpuotų – man reikia IT. Pradėjus dirbti su kompiuterine technika, darbdavys paskatino tęsti studijas, todėl įstojau į Šiaurės Lietuvos kolegijos kompiuterinių tinklų administravimo specialybę ir net gavau stipendiją. 

Ar netenka susidurti su nuostaba, jog moteris dirba IT inžiniere?

Kai įsidarbinau IT inžiniere „Splius“ įmonėje, tai, nuvykus pas klientus, jie tikrai nustebdavo, nes tikėdavosi, kad atvyks vyras. Kolektyvo gi nepasirinksi, bet, tiesą sakant, man su vyrais daug paprasčiau bendrauti nei su moterimis. Ir priima mane labai draugiškai – visad pataria ir, jeigu reikia, pamoko. Atsimenu, kolega kažkada pastebėjo: „Tavo klausimai visai kitokie nei vyrų, tu giliniesi visiškai kitaip, gal net tiesiai į dešimtuką pataikai. Ir matymas tavo kitoks“. Tad tų skirtumų galbūt tikrai yra, bet tai netrukdo darbui. Tad nemanau, kad tai svarbu. Mes su vyru ir namuose labai aiškiai pasiskirstę atsakomybes: už įrangos pirkimą namuose atsakinga aš, o remontu rūpinasi jis, nes jis – elektrikas. Mudu turime ir bendrų projektų, kuriuos įgyvendiname kartu, ir mums, kaip komandai, viskas puikiai pavyksta.

Ar sistemų administratorės pareigybė – jau paskutinė pakopa?

Šie metai – tokie tobulėjimo ir augimo metai. Per juos perskaičiau gal dešimt knygų – iš naujo atradau skaitymą, susijusį su savo darbu. Patinka gilinti savo srities žinias, išmokti naujų dalykų. Juk technologijos nuolat keičiasi. Tikiuosi, kad kartu su tais pokyčiais tobulėsiu ir aš. Svarbiausia, kad smegenys kvėpuotų.

Splius.lt tekstas ir nuotraukos